buntauninkas

×buntauniñkas, -ė (l. buntownik) smob. (2), buntáuninkas (1) MitI78 maištininkas: Miestų vaikai buntauninkai apsiskundė pulkauninkui JD1083. Vyresnybė įtrako ant buntauniñkų (maištininkų), t. y. įpyko JI667.